Niekada negalvojau,kad savo namų kieme matysiu Peugeot.
Yra baisių automobilių, yra nuostabiai gražių, bet techniškai nepatikimų. Yra inžinerinių stebuklų prie kurių neprisilietė joks dizaineris. Yra ir automobilių apie kuriuos nieko negalvoju. Jie man tiesiog neegzistuoja. Arba neegzistavo. Šioje kategorijoje iki šiol buvo ir Peugeot.
Vairuoju automobilį jau 28 metus,o pirktų automobilių skaičių jau seniai pamečiau, todėl viską apie visus žinau. Tiesą pasakius galvojau, kad mane sunku kažkuo nustebinti. O juolab nebūčiau patikėjęs, kad nustebins mane Peugeot.
Ieškojau naujo automobilio šeimai, kuriame tilptų 2 vaikiškos kėdutės, mama, močiutė. Ir dar 2 vėžimėliai. Ir dar pora lagaminų. Ir dar trys krepšiai. Ir gal dar vonelė ir sulankstoma lovelė. Reikalavimai kosminiai. Kad bagažinė atsidarytų pamakalavus koja, kad būtų erdvus. O taip pat panoraminis stogas, visos įmanomos gudrybės, šildomos sėdynės, kameros, saugumo sistemos. Ir kad būtų gražus – automobilis su fantazija. Ir kad būtų nebrangus. Ir kad nereiktų ilgai laukti. Tokie visų pirkėjų lūkesčiai. Čia kaip tas senas posakis apie „gražią ir protingą moterį“.
Nuoširdžiai bandžiau 3 kitus modelius. Kalbėjau su bičiuliais. Klausiau ir jų nuomonės. Kaip tikra ‚šeimos galva‘ dėjau visus pliusus ir minusus į vieną lentelę. Žmona Indrė irgi turėjo prioritetų sąrašą. Vistik, naują automobilį vairuos ji.
Ir kuo baigėsi? Supranti, jog automobilis turi tau tarnauti. Žinai, kad jis turi būti patikimas. Nori, kad vairuojant jis tau teiktų džiaugsmą. Tiki, kad jis privalo būti saugus.
Mūsų naujas Peugeot 5008 jau mūsų kieme. Ir nors teoriškai jis priklauso mano žmonai, aš kiekvieną kartą stengiuosi rasti progų jį vairuoti pats. Nes jis man nuoširdžiai patinka. O tai – svarbiausia.
Jogaila Morkūnas.